- niūroti
- niū́roti, -o (-oja), -ojo intr., niūróti, -ója -ójo [K] 1. Dr, Šts būti paniurusiam: Ans niū́ro, t. y. nerokuojas, rūstą veidą rodo, į žemę panėręs akis turia J. Jurgis vėl pamaži pradėjo tylėti ir niūroti V.Kudir. Ko niū́rai, lyg žemes pardavęs?! Gs. Kelias dienas taip niū́ros niū́ros nė žodžio neištardamas Skr. Ir niū́ros susitraukęs KlvrŽ. Kažin ar ans serga: parejo, niū́rojo niū́rojo, nevalgė nė pietų, ir, nieko nepasakęs, vėl išejo Grg. Neniūrók, kalbėk ką! Vlk. Niūrai, ba kaltas Vlk. Ko čia niū́roji pri stalo, eik gulti į lovą! Varn. 2. būti apniukus, apsitraukus debesimis: Niū́ro[ja] niū́ro[ja], o nelyna Šts. | prk.: Tokia tyla, toksai įtempimas niūrojo kambariuose rš. 3. niūriai dunksoti: Čia vėl niūro bokštas, sunkus, mūrinis rš. Juodas pilies profilis niūrojo danguje rš. 4. įsigilinus ką daryti, veikti: Niūro ir niūro [knygose] Ilg. Perdien niū́roja ir niū́roja (rašo, skaito) Lp. \ niūroti; išniūroti; paniūroti; užsiniūroti
Dictionary of the Lithuanian Language.